Vabalas metalu blizgančiais šarvais
Džiaugsmui priežasčių gali būti pačių įvairiausių-kam nauja knyga, kam skani kava, o mums šis ropojantis vabalas ąžuolo kamienu
Neįspūdingos švelniai tariant išvaizdos, panašus į tuos kurie po mėšlo krūvas ropoja, bet… tik panašus. Tas vabalas metalu blizgančiais šarvais yra niūraspalvis auksavabalis. Niekas į jį nekreiptų dėmesio, jei nebūtu toks retas. Ne tik Lietuvos, bet ir Tarptautinės raudonosios knygos atstovas. Šiandien galite išgirsti jį vadinamą skėtine rūšimi. Tai reiškia, kad jei šį vabalą rasite miške, daug šansų, kad šalia pamatysite dar ne vieną labai retą rūšį.
Seniau “tvarkingos” ir “pelningos “ miškininkystės dėka, kai nė vienam medžiui ir ypač ąžuolui nebuvo leidžiama sava mirtim numirti ir supūti šiems vabalams nebuvo jokių šansų išgyventi. Jų namai (moksliškai buveinė) – didelių senų lapuočių drevės ir dar būtinai saulėtos! Jų lervų maistas – grybų suardyta mediena – trūnėsiai. Kas gi laikys tokius nenaudingus medžius miške? Laikai pasikeitė, žmonės suprato, kad naikindami vabalų buveines – kenkia patys sau ir ėmėsi jas saugoti, t. y. neliesti senų drevėtų medžių.
Neries regioniniame parke šią vasarą ekologas Tadas patikrino galimas auksavabalio buveines ir buvo maloniai nustebintas, radęs šių vabalų net keturiose(!) naujose vietose. Galime drąsiai sakyti, kad parke jie turi ir randa namus.
Laikas suprasti, kad auksavabalio skėtis uždengia ir mūsų galvas. Mūsų visų kartu misiją surasti balansą tarp ko noriu dabar ir ko man iš tikro reikia, bei dėti visas pastangas jį išlaikyti. Ačiū visiems kurie nepakėlė kirvio prieš šių vabzdžių namus.