Pastatai – svarbi mūsų kultūros paveldo dalis. Seni namai liudija apie senų laikų visuomenines sąlygas, gyvenimą ir užsiėmimus, apie žmonių meistriškumą bei vietinių medžiagų išmanymą. Jie yra viena iš svarbiausių kultūros paveldo dalių dar ir dėl to, kad be atvangos buvo naudojami ir bus naudojami ateityje. Jie atstovauja gyvai, nenutrūkstamai tradicijai. Medinė architektūra, kuri Lietuvos kaimuose dominavo iki pat XX a. vidurio, išreiškia vieną svarbiausių lietuvio vertybių – darną su gamta ir aplinka. Džiugu, kad vis daugiau kaimo sodybų savininkų tai supranta ir vertina, o noras sodybos ir gamtos darną išlaikyti tampa mūsų visų tikslu.
Todėl jei turite seną, autentišką sodybą, didžiuokitės ja ir pasistenkite išsaugoti jos išskirtinumą. Jei kuriate naują sodybą – taip pat nepamirškite ją supančio gamtinės aplinkos konteksto. Kurkite jaukius, tradicijas ir modernumą apjungiančius, bet su gamta (jos tekstūromis, spalvomis, medžiagomis) nekontrastuojančius namus.
Tikimės, kad tiek senųjų, tiek naujųjų sodybų savininkams padės šiame puslapyje surašyti patarimai.
Stebėjimas
Seni pastatai geriausiai išsaugomi tada, kai jie yra nuolat naudojami ir reguliariai prižiūrimi. Gali atrodyti, jog nebūtina priminti, kad kiekvienas, kuris gyvena ir naudoja pastatą, privalo jį prižiūrėti? Visi pastatų savininkai anksčiau ar vėliau supranta, kad pastatą reikia prižiūrėti. Tačiau geriau susivokti anksčiau, o ne vėliau. Tuomet reikės mažiau remontuoti ir keisti pastatą. Taigi kitą kartą prapliupus lietui, užuot bėgus vidun, derėtų apeiti namą ir patikrinti, kaip veikia lietvamzdžiai ir latakai, ar neprakiuręs stogas, ar nuo žemės nesitaško ir apatinio sienojo nepūdo lietaus vanduo.
Priežiūra
Pagrindinis senų pastatų priežiūros principas – kiek įmanoma išlaikyti senas originalias pastato detales (išorės apdailą, langus, duris, aptaisus ir paviršiaus apdorojimą). Priežiūra, kiek įmanoma, turėtų būti atliekama tais pačiais būdais, kaip tada, kai pastatas buvo pastatytas, naudojant originalias technologijas, atlikimo būdus ir medžiagas. Jei neįmanoma atkurti ir naudoti senųjų technologijų, reikėtų rinktis į jas panašiausias, ir naudoti medžiagas, kurios yra natūralios (pvz., medis, molis, šiaudai).
Renovacija
Natūralu, kad bėgant metams medinius pastatus reikia renovuoti. Medinė architektūra, kitaip nei mūrinė, yra jautresnė aplinkos poveikiui ir lengviau pažeidžiama. Tačiau medis yra natūraliai atsinaujinanti medžiaga, ir pastato elementus nesunku pakeisti naujais. Tačiau renovuojant galima pagerinti pastato būklę ir išsaugoti namo charakterį, o galima ir negrįžtamai jį sunaikinti. Labai svarbu pasirinkti tinkamus namo pertvarkymo, šiltinimo ir apdailos būdus.
Svarbiausi aspektai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Namo nerenovuoti atskiromis dalimis, kai keli pastato savininkai nežiūri visumos ir nesieka išlaikyti vientisumo. Name esančios skirtingų medžiagų ir spalvų stogo dangos, skirtingų dydžių, medžiagų ir suskirstymų langai, skirtingų spalvų dailylentės nepataisomai sudarko pastato vaizdą. Jei pastatas priklauso keliems savininkams, prieš renovaciją būtina surasti būdus ir susitarti, kaip būsimus darbus atlikti išlaikant pastato vientisumą.
- Namas įgis papildomą vertę, jeigu pavyks išsaugoti ir restauruoti originalius langus bei duris. Jei vis dėlto jie keičiami naujais, išorinius langus geriausia gaminti pagal tikslią senųjų kopiją, tuomet tiks senoji langų puošyba, o namas išsaugos pirminę, autentišką išvaizdą. Viduje galima įdėti naują stiklo paketą – jei norima, jau vientisą, be padalijimų. Tačiau išorėje – nesvarbu, ar dedami nauji plastikiniai, ar mediniai langai – langai turi būti vizualiai sudalinti.
- Žinome, kad rąstų sieną iš išorės apkalus lentomis, užtikrinama gera sienų apsauga nuo lietaus ir saulės poveikio. Taip prailginimas medinio namo amžius. Tačiau medinio namo jokiu būdu negalima apkalti plastikinėmis dailylentėmis – taip ne tik sunaikinama pastato autentiška išvaizda ir geras mikroklimatas jo viduje, bet ir pats pastatas pasmerkiamas supuvimui. Plastikas ir kitokia sintetinė apdaila neleidžia pastatui „kvėpuoti“, todėl labai padidėja sienojų puvinių ir pelėsio tikimybė. Rąstinio namo apkalimui rinkitės tik medines dailylentes.
Nuolatinis stebėjimas ir priežiūra yra ne tik geriausias saugojimo būdas, bet, žvelgiant į ateitį, ir pigiausias. Išlaikant statybos detales, pastatas nepraranda autentiškumo. Kopija, kad ir kaip sąžiningai atlikta, niekada nesugebės atstoti originalių pastato detalių. Visa tai, kas atlikta meistrų rankomis, sudaro statybos autentiškumą ir didina pastato vertę.
Daug naudingos informacijos apie tai, kas yra tradicinė šio regiono architektūra, kaip statyti ir kurti sodybas saugomose teritorijose, bei kaip prižiūrėti ir restauruoti medinį pastatą, rasite šiuose leidiniuose*:
„Kaimo statyba. Rytų Aukštaitija“
„Tradicinės etnografinės architektūros rekomendacijos Neries regioniniame parke“
bei www.archimede.lt puslapio skiltyje apie medinio pastato priežiūrą.
* iš šių leidinių yra surinkti aukščiau išdėstyti patarimai.
