Parko miškuose vėl įsikūrė jūriniai ereliai
Neries regioniniame parke įsikūrė jūriniai ereliai – reti ir saugomi paukščiai. Po metų pertraukos jie vėl buvo stebėti Velniakampio ežero apylinkių miškuose.
Jūriniai ereliai – didžiausi iš visų Lietuvoje aptinkamų perinčių plėšriųjų paukščių. Skrendančio jūrinio erelio sparnų mostai reti, galingi, o atstumas tarp sparnų tarpugalių yra net iki 2,5 metro!!! Sparnų galuose ypač aiškiai matomos pavienės plunksnos. Ryškus skiriamasis ženklas, palyginti su kitais plėšriaisiais paukščiais, – balta uodega.
Jūriniai ereliai dažniausiai medžioja sklandydami virš vandens telkinių ir stebėdami vandens paviršiuje esančias žuvis, kuriomis daugiausiai ir minta. Pastebėję grobį, plasnoja vietoje, bet dažniausiai išskleidę sparnus sustoja, o grobį griebia kojomis krisdami žemyn. Kartais pasigauna vandens ir kitų paukščių. Juos medžiodami nutūpia į medį netoli vandens telkinio ir laukia tinkamo momento. Taip jie kartais ištupi po kelias valandas. Vėliau, nusižiūrėję tinkamą auką, ereliai staiga puola. Rečiau medžioja ore, kada užskridę virš ančių ar panašių paukščių būrio ima staiga kilti į viršų, verčiasi ir vejasi auką.
Siekiant užtikrinti jūrinių erelių apsaugą, šie sparnuočiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedą. Šiuo metu Lietuvoje suskaičiuojama iki 90 porų jūrinių erelių. Lizdus jie krauna senuose, dideliuose medžiuose, 11–27 m aukštyje. Kertant miškus, mažėja brandžių medžių, ir šie stambūs paukščiai vis rečiau randa tinkamų vietų lizdams sukrauti. Todėl labai veiksminga jūrinių erelių apsaugos priemonė – dirbtinių lizdų kėlimas, šie paukščiai noriai juos užima. Toks dirbtinis lizdas yra iškeltas ir Neries regioniniame parke esančiame Velniakampio miške.
