Natura 2000 – tai europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas. Jis skirtas apsaugoti retas ir nykstančias augalų bei gyvūnų rūšis jų gamtines buveines visoje Europoje. Natura 2000 saugomomis teritorijomis pirmiausia skelbiamos labiausiai nykstančios arba natūralios gamtos išsaugojimui svarbiausios teritorijos. Tikslas – skatinti biologinės įvairovės apsaugą, atsižvelgiant į mokslinius, ekonominius, socialinius kultūrinius ir regioninius reikalavimus.
Natura 2000 tinklą sudaro dviejų tipų saugomos teritorijos:
Buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Jų apsaugą reglamentuoja Europos Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB). Gamtinės įvairovės apsaugai yra svarbu išsaugoti ne tik atskiras rūšis, bet ir natūralią jų gyvenamąją aplinką – buveinę, kurioje gyvoji ir negyvoji gamta kartu formuoja vieningą visumą. Juk nei viena rūšis negali egzistuoti atskirai, be kitų su ja susijusių rūšių. Buveinė, kaip unikalus gamtos kompleksas, yra didelė vertybė pati savaime. Įvairūs buveinių tipai formavosi ilgą laiką. Sunaikinus tokią buveinę kaip senas ąžuolynas, tarp laukų ir miškų besirangantis sraunus upokšnis ar klampi pelkė turėtume laukti kelias dešimtis ar net šimtus metų, kol viskas vėl grįžtų į natūralią būklę, jei tai dar apskritai dar būtų įmanoma. Šiuo metu Europoje išleidžiama milijonai eurų miškų želdinimui, pelkių ir numelioruotų upelių atkūrimui. Kiekvienam žinoma, kad atkurti tai, kas buvo sunaikinta, kainuoja kur kas daugiau nei protingai tvarkyti ir išsaugoti dar išlikusias gamtos vertybes.
Paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Jų apsaugą reglamentuoja Europos tarybos direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEB); Dėl žmonių veiklos labai sumažėjo natūralių gamtinių teritorijų plotai. Daugelio paukščių išlikimas priklauso nuo sąlygų keliolikoje ar keliasdešimtyje vietų, kuriose telkiasi didžioji įvairių paukščių populiacijos dalis. Daugelio rūšių paukščiai skirtingais sezonais apsistoja skirtingose teritorijose, regionuose ar net kontinentuose. Taigi skirtingais sezonais reikšmingoms rūšiai vietoms išsaugoti ir išskiriamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Pagal Paukščių direktyvą, Lietuvoje šios teritorijos turi būti išskirtos 47 Europos mastu nykstančioms paukščių rūšims bei jų veisimosi vietoms apsaugoti.
Natura 2000 teritorijos Neries regioniniame parke:
1. Neries kilpų apylinkės. Teritorijos plotas – 5440 ha. Teritorijos ribos patvirtintos LR aplinkos ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-334. Teritorijos žemėlapis: 1 lapas 2 lapas 3 lapas 4 lapas 5 lapas 6 lapas
Čia saugomos šios natūralios bendrijos ir retosios augalų ir gyvūnų rūšys:
Natūralios bendrijos:
2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės;
3160 Natūralūs distrofiniai ežerai;
6120 Karbonatinių smėlynų pievos;
6210 Stepinės pievos;
6270 Rūšių turtingi smilgynai;
6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai;
6450 Aliuvinės pievos;
6510 Šienaujamos mezofitų pievos;
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai;
7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės;
7230 Šarmingos žemapelkės;
9010 Vakarų taiga;
9020 Plačialapių ir mišrūs miškai;
9050 Žolių turtingi eglynai;
9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų;
9080 Pelkėti lapuočių miškai;
9180 Griovų ir šlaitų miškai;
91D0 Pelkiniai miškai;
1E0 Aliuviniai miškai;
Retosios augalų ir gyvūnų rūšys:
Vėjalandė šilagėlė; Dvilapis purvuolis; Žvilgančioji riestūnė; Auksuotoji šaškytė; Purpurinis plokščiavabalis; Niūriaspalvis auksavabalis; Skiauterėtasis tritonas; Raudonpilvė kūmutė; Europinis plačiaausis; Paprastasis kūjagalvis; Ovalioji geldutė.
2. Neries upė. Teritorijos plotas – 2455 ha. Teritorijos ribos patvirtintos LR aplinkos ministro 2018-04-19 įsakymu Nr. D1-317 Čia saugomos šios natūralios bendrijos ir retosios gyvūnų rūšys:
Natūralios bendrijos:
3260, Upių sraunumos su kurklių bendrijomis;
Retosios augalų ir gyvūnų rūšys:
Baltijos lašiša; Kartuolė; Paprastasis kirtiklis; Paprastasis kūjagalvis; Pleištinė skėtė; Salatis; Ūdra; Upinė nėgė
