protėvių

Karmazinų pažintinis takas – lyg gausybės ragas: čia stūkso didžiausias Vilniaus apylinkėse pilkapynas, Neris išsilieja į plačiausią savo vagą parko teritorijoje, stūkso aukščiausias skardis su daugiausia laiptelių į jo viršūnę ir… galima rasti daugiausia vietų išsikepti kepsnį bei pasidžiaugti miško ir upės darna! Jų šiame pažintiniame take – net penkios. Kiekvienoje iš jų įrengti stalai, suolai, laužavietės bei pavėsinės – pasislėpti nuo permainingo ir ne visada draugiško lietuviško oro…
Apie tako viduryje atsiveriantį vaizdą nuo Velniakampio skardžio geografas Č.Kudaba rašė: „Neries dešinysis krantas aukštėja, iškyla statoki, papėdėje šaltiniuoti šlaitai. Upė, tarsi į juos atsimušdama, daro tą sielininkams praeityje nemalonų kampą – Velniakampį“. Šis 60 metrų aukščio kalnas apylinkių gyventojų žinomas nuo seno – pasakojama, kad čia velniai ir raganos puotas keldavę. Šiandien čia zuja nebe mitologinės būtybės, bet lankytojai – mat nuo kalne įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria įstabios erdvės: lėtai vingiuojančios Neries kilpų ir kitapus upės žaliuojančių miškų peizažas.