Galbūt kažkam atrodo kad senoji, tradicinė medinių pastatų puošyba yra tik nelabai reikšminga smulkmena visoje sodybos erdvėje, gražūs, bet anaiptol nebūtini dekoro elementai. Tiesa – sodyba, net ir neturėdama tradicine puošyba papuoštų pastatų, gali būti graži ir išpuoselėta. Tačiau prižiūrima autentiška, ar pagal tradicijas sukurta nauja pastatų puošyba gali nepaprastai praturtinti namus. Puošyba gyvenamąjį namą gali paversti išskirtiniu, unikaliu, ir subtiliai dar labiau susiliejančiu su gamtine aplinka – jos formomis, detalėmis, šviesos ir šešėlių žaismu. Toks tradicinės puošybos matymas liudija apie aukštą sodybos šeimininkų savimonę, norą puoselėti tradicijas ir pagarbą regiono išskirtinumui. Ryškios, spalvingos vėjalentės Kuršių Nerijoje, jaukios langinės dzūkiškoje sodyboje ar dailiai išpjaustytos langų karūnos Aukštaitijoje – tai to krašto išskirtinumas ir grožis. Naujųjų sodybų šeimininkų pareiga tęsti šias tradicijas ir išlaikyti autentišką tos vietos charakterį.
Vilniaus regione, kaip ir kitur, sodybų pastatai nuo seno buvo puošiami. Neries regioniniame parke vyraujantys mediniai pastatų puošybos elementai yra būdingi Dzūkijos ir su šia teritorija besiribojančios Rytų Aukštaitijos etnografiniams regionams. Šiame puslapyje rasite pagrindinius tradicinės pastatų puošybos principus bei trumpą informaciją apie kiekvieną iš puošiamų pastato dalių. Norintys daugiau informacijos ar konsultacijos, gali kreiptis info@neriesparkas.lt arba atvykti į Neries regioninio parko direkciją ir įsigyti leidinį „Tradicinė Vilniaus apylinkių kaimų pastatų puošyba“ (1,50 €). Jame rasite ne tik daug informacijos, būdingiausių puošybos pavyzdžių nuotraukų bei iliustracijų, bet ir lekalų – natūralaus dydžio puošybos brėžinių fragmentų. Bendrosios informacijos, kaip prižiūrėti seną sodybą, taip pat rasite čia.
PAGRINDINIAI PASTATŲ PUOŠYBOS PRINCIPAI
- Ornamentas visuomet pabrėžia dekoruojamo elemento (stogo skydo, lango ar priangio ir kt.) simetrijos ašį. Simetrišku ornamentu pabrėžiama vertikali namo (lango, durų) vidurio linija, o simetrija suteikia kompozicinei visumai monumentalumo, išbaigtumo, stabilumo.
- Mažėjant pastato dalims, mažėja dekoro elementų dydis. Pavyzdžiui, kelių metrų aukštyje esanti vėjalentė dekoruojama stambesniu raštu, nei žmogaus akių lygyje esantis, iš arto matomas lango apvadas. Jei vėjalentė būtų dekoruojama tokio pat smulkumo raštu kaip kad langas, žvelgiant nuo žemės (žmogaus ūgio aukščio) vėjalentės raštas atrodytų neproporcingai per smulkus, net sunkiai įžiūrimas. Tuo tarpu langas, kurį apžiūrima iš arti ar yra pats nedidelis (pvz., palėpės), gali būti dekoruojamas itin smulkiu, dailiu, subtiliu ornamentu.
- Ornamentui būdingas ritmas ir motyvų pasikartojimas skirtingose pastato dalyse – pavyzdžiui, tas pats (ar panašus, išlaikant vieną ar kelis tokius pat motyvus, detales) ornamentas naudojamas ir vėjalentėse, ir lėkiuose, karnizuose, ir, neretai, langų puošyboje.
- Apdailos elementai turi ne tik puošybinę, bet ir praktinę paskirtį – vėjalentės nuo lietaus saugo stogo konstrukciją (grebėstų galus), dailūs langų drožiniai dengia plyšius tarp stogo staktos ir sienojų. Puošyba nebuvo daroma tik „dėl grožio“, dekoruojant bet kurias pastato vietas. Atvirkščiai – buvo stengiamasi papuošti, padailinti praktinę paskirtį turinčius pastato elementus.
Trumpa informacija apie kiekvieną iš puošiamų pastatų dalių:
LANGAI
Tai viena iš labiausiai puošiamų pastatų dalių. Jie apdailinami: 1. Šoninėmis lentomis, kurių apačios baigiamos drožiniais. Šiose apylinkėse labiausiai paplitę šoninių lentų apačios ornamentai – pusapskiritis, apskirtimas („burbuliukas“), nupjovimas skersai ir trilapis žiedelis („lelija“). Svarbu paminėti, kad dabar dažnai galima pamatyti šonines langų lentas, kurių ne tik apačios, bet ir šonai išpjaustyti, „išbanguoti“. Tai nėra tradicinės, mums įprastos, akiai mielos puošybos principas. Siūlome tokių langų apvadų vengti, ir langus puošti pabrėžiant ne jų šonus, bet apačias ir ypač – viršų. 2. Lango viršuje visuomet buvo dedamas karnizas – profiliuotų lentų antlangis, ryškiai išsikišantis iš sienos plokštumos. 3. Virš karnizo dažnai montuojamas sandrikas (kitaip dar lango „karūna“) – itin puošnus, dažnai akcentinis kiauraraštis drožinys. Šiose kraštuose dažnas itin įdomus „žalčio“ motyvas – lango šonuose jų „galvutės“ užriečiamos į viršų, o centre – į apačią užsukamos jų „uodegos“. Taip pat labai populiarūs trilapių lelijų žiedų, pumpurėlių motyvai. Neretai ornamentuota drožinio juosta dedama ne tik virš karnizo, bet kita – ir po juo. 4. Po palange esanti lenta paprastai išdrožinėjama, tačiau jos puošyba dažniausiai būna kuklesnė nei viršutinės lango dalies. Dažniausiai taikomas „s“ formos pavidalo bangos motyvas ir trilapio žiedelio ar pumpuro motyvas, dedamas ties lango viduriu, kur bangos susitinka. 5. Tradicinė langų detalė – langinės – dažniausiai daromos įsprūdinės formos, t.y. rėmo apvado centre montuojamos profiliuotos lentos.
