Į lizdą grįžo didžiausi Lietuvos plėšrieji paukščiai
Jei savaitgalį apsilankysite Neries regioniniame parke, nenustebkite danguje pamatę sklendžiantį didžiulį plėšriojo paukščio siluetą. Gali būti, kad tai – į snieguotą Lietuvą jau sugrįžęs jūrinis erelis, didžiausias mūsų šalies plėšrusis paukštis.
Nors ir vadinamas jūriniu (nes daugiausiai minta žuvimis ir vandens paukščiais), šis erelis lizdus suka ne pajūrio kopose, o miškuose. Neries regioniniame parke jau ne vienerius metus stebime vieną perinčią jūrinių erelių porą. Labai apsidžiaugėme prieš daugiau kaip 10 metų iškeltame lizde sugrįžusius paukščius pastebėję ir šiandien, 2018 m. kovo 8 d.
Ar nerimaujame, kad ereliai grįžo per anksti – ledams aptraukus Neries upę, tokį šaltą ir snieguotą pavasarį? Tikrai ne! Toks jūrinių erelių elgesys visiškai normalus – paprastai remontuoti ar statyti lizdą jie pradeda labai anksti, vasario, kai kada – net sausio mėnesį. Kiaušinius patelės deda laikotarpyje nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios. Dėtyje dažniausiai būna du kiaušiniai, o dauguma jauniklių kiaušinio lukštą praskelia balandžio viduryje. Jaunikliai auga ilgai – gūžtose jie užtrunka apie pustrečio mėnesio. Jaunieji jūriniai ereliai gimtuosius būstus dažniausiai palieka birželio pabaigoje, nors kai kurie lizdai ištuštėja tiktai liepai baigiantis.
O kaip atpažinti šį paukštį, dairantis po dangų virš Neries regioninio parko? Du patarimai – įvertinkite matomo paukščio dydį, ir atkreipkite dėmesį į uodegą. Kaip ir minėjome, jūriniai ereliai – didžiausi iš visų Lietuvoje aptinkamų perinčių plėšriųjų paukščių, o atstumas tarp jų sparnų tarpugalių gali siekti net 2,5 metro! Vien dėl savo dydžio šis erelis sunkiai sumaišomas su kitu plėšriuoju plaukščiu. Na, o jei vis vien kyla abejonių, dirstelėkite į uodegą – suaugusio jūrinio erelio uodega yra akinančiai balta.