Edukacija pradinių klasių mokiniams ir darželinukams

Trukmė apie 2 val.
Pėsčiomis nueisime apie 3 km.
Edukacijos vieta – Neries regioninio parko Lankytojų centras (Vilniaus g.3, Dūkštos, Vilniaus rajonas ir Karmazinų pažintinis takas

Šio užsiėmimo tikslas – leisti vaikams pabūti mažaisiais gamtos tyrėjais ir įdomiai, interaktyviai ir nuotaikingai susipažinti su Neries pakrančių miškų pasauliu. Žaidimų ir užduočių pagalba mokiniai susipažins su Karmazinų šilu bei jo gyventojais: šernais, briedžiais, bebrais (pabandysime ištraukti bebrui dantį!). Eidami palei Nerį, apžiūrės vietą, kurioje rudenį neršia iš Baltijos jūros atplaukusios lašišos, kur peri itin įdomūs paukščiai – didieji dančiasnapiai – bei gyvena paslaptingi naktiniai gyvūnai – šikšnosparniai. Bandys atspėti čia augančių asiūklių vardą, ir sužinos, kas žemėje gyvena seniau: pušys ar asiūkliai.  Taip pat sužinos, ar būnant miške reikia bijoti laukinių gyvūnų, ar šikšnosparniai geria kraują ir kur jie žiemoja, kaip sužinoti, ar miške gyvena pelėda, ir daug daugiau. Kelionės metu taip pat aplankys ir Karmazinų pilkapyną – senąsias mūsų protėvių kapine, kuriose žmonės buvo laidojami prieš 1500 metų.

Edukacijos gamtoje temos ir užduotys gali būti keičiamos atsižvelgiant į metų laiką, ar norimą nagrinėti temą. Dėl edukacijos užsakymo kreiptis į parko gidą Saulių, mob. tel. nr. +370 615 38708 ar el. paštu: saulius.pupininkas@saugoma.lt

Buivydų piliakalnis

Dukstos takas 03Buivydų piliakalnis – mūsų parko pasididžiavimas. 2011 metais, šis piliakalnis kartu su netoliese stūksančiu Bradeliškių piliakalniu, buvo sutvarkytas ir pritaikytas lankymui. O 2012 metais įrengus privažiavimo kelią, Buivydų piliakalnis tapo žymiai lengviau pasiekiamas. Nuo Buivydų piliakalnio atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai į lyg kanjonas besidriekiantį Dūkštos slėnį. Lankytojai jau spėjo pamėgti Buivydų piliakalnio šiaurinėje dalyje, virš aukšto šlaito, įrengtą apžvalgos aikštelę. Pro piliakalnius vingiuoja 5 km ilgio “ekstremaliausias” pažintinis pėsčiųjų takas, kuriuo kviečiame pakeliauti.

Iš dviejų pusių Buivydų piliakalnį saugojo upės vandenys bei jos slėnio statūs ir aukšti šlaitai, iš kitos pusės – šaltinio ir polydžio vandenų maitinama griova. Šio, rytų šlaito viduryje, piliakalnio rengėjai suformavo 7 m. pločio terasą, o šlaito viršutinę dalį dirbtinai pastatino. Gamtos kliūčių neapsaugotoje pietinėje aikštelės dalyje buvo įrengta trijų iškastų griovių ir tarp jų supiltų trijų pylimų gynybinė linija. Aukščiausias – 5 m. aukščio, 15 m. pločio pylimas supiltas aikštelės pakraštyje. Piliakalnio šlaitai labai statūs, 25–40 m. aukščio.

2008 m. vadovaujant archeologui doc. dr. Gintautui Vėliui buvo atlikti Buivydų piliakalnio archeologiniai tyrimai. Aptikta IV–VIII a. datuojamų nežiestos, lygiu bei grublėtu paviršiumi keramikos šukių.

Ekskursija Dūkštos pažintiniu taku

Trukmė – 2,5 val.
Pėsčiomis einame apie 6 km.

Šis 6 km ilgio takas – bene vaizdingiausias Neries regioniniame parke, ir patenka į TOP 5 gražiausių Lietuvos pažintinių takų sąrašą! Jis yra fiziškai nelengvas, take daug pakilimų ir nusileidimų, o vienoje vietoje per upelį galima persikelti tilteliu arba, norint, bristi per Dūkštą.

Keliauti šiuo maršrutu tikrai verta, nes:
•grožėsimės unikaliu Dūkštos upelio slėnio kraštovaizdžiu;
•pamatysime per nesuskaičiuojamą gausybę akmenų garmančią, net vieninteliu Lietuvoje kalnų upeliu vadinamą Dūkštą;
•aplankysime puikiuosius slėnyje stūksančius Bradeliškių, Buivydų ir Karmazinų piliakalnius;
•galėsime apžiūrėti vieną storiausių regioniniame parke, beveik 5 metrų apimties Šventąjį Daubų ąžuolą;
•pamatysime tikrą sengirę, kurioje gyvena retos ir saugomos didžiosios miegapelės bei aplankysime pievą, kurioje gyvena vienas rečiausių ir labiausiai saugomų drugelių Europoje – gencijoninis melsvys.

15min.lt fotoreportažas iš Dūkštos pažintinio tako

galerija 4
galerija 6
galerija 7
galerija 5
galerija 3
galerija 1
galerija 2
galerija 8

Karmazinų pilkapynas

2cKarmazinų pilkapynas – didžiausias Vilniaus apylinkėse. Daugiau kaip 10 ha plote čia išliko apie 140 pilkapių, kuriuose mūsų protėviai buvo laidojami V-VIII a. Po archeologinių tyrimų čia atkurti trys pilkapiai – vieninteliai Lietuvoje. Pro juos vingiuoja pažintinis pėsčiųjų takas, kuriuo galima pasivaikščioti miškingu slėniu tekančios Neries pakrante.

Ką byloja šis V-VIII a. pilkapynas? Tautų kraustymosi Europoje pabaigoje, maždaug nuo V a. dabartinės Lietuvos teritorijoje pradeda keistis laidojimo papročiai. Šiuo laikotarpiu lietuvių gentis kažkokių išorės įvykių įtakota, pradeda išsiskirti iš bendro baltų genčių masyvo. Šis išsiskyrimas yra lydimas mirusiųjų deginimo ritualo atsiradimu. Į rytus nuo Nemuno vidurupio (į šį arealą patenka parko teritorija) iki II tūkstantmečio pradžios įsigali palaikų deginimo paprotys. Palei Nerį pasipila ištisiniai pilkapynų masyvai, orientuoti šiaurės vakarų ir vakarų kryptimis. Toks pilkapių išsidėstymas rodo aiškias mirusiųjų sąsajas su Neries upe. Pasak senųjų tikėjimų, vakaruose, jų vandenyse yra mirusiųjų šalis. Net upės vardo kilmės paieškos susijusios su laidojimo papročiais. Kalbininkas A. Vanagas neatmetė galimybės, jog Neries-Vilijos (Velja) vardas gali būti sietinas su lietuvių kalbos žodžiais vėlės „mirusiųjų dvasios“.

Dar vienas pastebėjimas: parko teritorijoje už didesnių pilkapynų masyvų, Neryje yra akmenų grupės (rėvos), turinčios savo vardus ir apipintos padavimais. Už šio pilkapyno žemyn upe vanduo šniokščia per 8 išlikusius “Užkeiktus vestuvininkus” ties Verkšionių kaimu ir per 9 “Užkeiktos veselios akmenis” ties Grabijolų kaimu, kur taip pat yra didžiuliai pilkapynai. Buvo sakoma, kad per devynis vandenis persivertęs vanduo pasidaro švarus ir šventas. Gal būt su vėlėmis per akmenis besiverčiantis vanduo, joms padėdavo išsivalyti ir patekti į kitą pasaulį…

Baltų mitologijos paveldo tyrinėtojai teigia, jog pilkapių, upės rėvų, gelmių ir kitų rūšių šventviečių kompleksai Neries regioniniame parke Karmazinų-Padūkštų ir Grabijolų-Padvarių vietovėse yra unikalūs. Šios vietos ryškiausiai atskleidžia archajinius protėvių tikėjimus apie ypatingą upių rėvų vaidmenį mitologijoje bei, tam tikra dalimi, apie jų poveikį kultūrinio kraštovaizdžio formavimuisi.

“Mitologija yra pagrindinis šaltinis tautos kultūrai pažinti, nes ji byloja kaip mūsų protėviai galvoja apie pasaulį, apie gyvybės ir mirties, gėrio ir blogio priežastis. Senųjų tikėjimų pasaulėjautos atmintis tebėra kiekvieno lietuvio sielos dalis, jei jis nėra nukapojęs savo šaknų“ Marija Gimbutienė

Ekskursija Karmazinų pažintiniu taku

Trukmė 2,5 val.
Pėsčiomis einame apie 6 km.

Ekskursija prasideda Neries regioninio parko lankytojų centre. Čia dalyvių laukia ne tik informatyvus ir įdomus supažindinimas su modernia ekspozicija ir ypatinga teritorija tarp Vilniaus ir Kernavės. Vėliau ekskursija persikelia į Karmazinų pažintinį taką. Tai puikus 6 km ilgio pažintinis maršrutas.

Keliaudami juo:
•pamatysime kokia graži yra Neris ir kokios nuostabios kraštovaizdžio panoramos atsiveria keliaujant jos pakrante;
•pamatysime plačiausią Neries vietą tarp Vilniaus ir Kernavės ir labai gražią sraunumą upės vagoje – Purvės rėvą.
•aplankysime vienintelius Lietuvoje atkurtus pilkapius, kuriuose mūsų protėviai buvo laidojami prieš 1500 metų
•užkopsime į beveik 80 metrų aukščio Velniakampio skardį (tai yra ko gero didžiausias išbandymas keliaujantiems šiuo taku).
•beveik visą laiką būsime miške ir keliausime pro lieknakamienes pušis bei šimtamečius ąžuolus.
•mokysimės pažinti gamtą, šiame miške gyvenančius gyvūnus, augančius augalus, upėje plaukančius ir virš galvų lizdus sukančius paukščius.

karmazinai 3
karmazinai 6
karmazinai 4
karmazinai 1
karmazinai 2
karmazinai 5