Rekonstrukcijai uždaromas Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas

Mieli parko lankytojai, nuo š. m. liepos 25 dienos (pirmadienio) Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas ir automobilių stovėjimo aikštelė iki gruodžio 31 dienos UŽDAROMA. Prašome nebeplanuoti savo pasivaikščiojimų ar atokvėpio automobilių stovėjimo aikštelėje Dūkštų ąžuolyno senajame take.

Prasideda Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako rekonstravimo darbai. Atnaujinant taką bus sutvarkytos tako dangos, atnaujinta automobilių stovėjimo aikštelė, įrengtos specialios vietos šiukšlių konteineriams bei tualetams, įrengtos  naujos informacinės stotelės.

Dūkštų ąžuolyno pažintinio  tako tvarkymas ir pritaikymas lankymui finansuojamas projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ 05.4.1-APVA-V-016-01-0008 lėšomis.

Rangovas: UAB „Rekreacinė statyba“
Projekto vykdymo priežiūra: UAB „Inžinerinis projektavimas“
Statybos techninė priežiūra:  MB  „Inžinerinis auditas“

Atsiprašome už laikinus nepatogumus ir laukiame Jūsų sugrįžtant nuo 2023 metų!

Žydi tūkstančiai paprastųjų kardelių

Štai taip fantastiškai atrodo tikra natūrali pieva su tūkstančiais žydinčių kardelių! Tokiam vaizdui ir tokiai sveikatai išgauti reikia kantriai metai iš metų šienauti ir neleisti apaugti krūmais drėgnos Bražuolės terasos. Kiekvienais metais vasaros pike važiuojam tiesiog pasigrožėti ir gaunam tiek gerų emocijų nuo vaizdo, kvapo ir patvirtinimo, kad šienauti kiekvieną rudenį verta. Pastangos tikrai atsiperka!
Pievos puošmena – paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus) yra nykstantis augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jis nyksta dėl natūralių buveinių pavertimo kultūrinėmis ganyklomis ir ariamais laukais. Parko teritorijoje tai vienintelė šio augalo radavietė.
Kardeliai yra daugiamečiai augalai, kilę iš Viduržemio jūros šiaurinio regiono. Tai kultūrinių kardelių protėviai. Pasaulyje žinoma per 200 kardelių rūšių, priklausančių kardelio (Gladiolus) genčiai.

Informacija apie pasikeitusius kontaktinius adresus ir reorganizaciją

Informuojame, kad nuo 2022 m. liepos 1 d.  Neries regioninio parko direkcija yra reorganizuojama ir pradės veikti nauja biudžetinė įstaiga Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija.

Todėl maloniai prašome savo prašymus, derinimo dokumentus ir kt. siųsti nauju el. paštu: dzukija.suvalkija@saugoma.lt

Iškilus klausimams, prašome kreiptis tel. +37068618617.

Karmazinų piliakalnio aikštelė atnaujinta!

Vos per pusmetį Karmazinų piliakalnis pasipuošė nauja apsaugine aikštele! Nuo pat „Tausokime Karmazinų piliakalnį“ paramos akcijos pradžios sulaukėme didžiulio visuomenės palaikymo. Jo dėka surinkę 2370 eur galėjome pasirūpinti visomis reikalingomis priemonėmis darbams įgyvendinti: žeme ir gruntu (922,66 Eur), veja (920 Eur), šakų smulkintuvo nuoma (471,40 Eur), nukreipiamosiomis rodyklėmis (36,30 Eur). Tuo tarpu likutį (19,64 Eur) atidėjome į lankytojų bilietų sąskaitą – ateities gražiems darbams parke.
————————————————————————————————–
Neabejotinai didžiausias indėlis ir pagarba atitenka talkose dalyvavusiems savanoriams, kurie nepailsdami su dainomis ir geros nuotaikos užtaisu gaivino šį ypatingą mūsų paveldą! Per 3 suorganizuotas talkas subūrėme 120 unikalių talkininkų, darbavomės apie 15 val., į piliakalnio viršūnę savomis rankomis užnešėme beveik 30 t. žemių bei grunto (gailėjomės, kad dar niekas šalia žingsniamačio neišrado rankmačio), sutvarkėme papėdėje nugenėtus medžius bei nutiesėme takelį apsaugantį ąžuolo šaknis nuo trypimo.
Niekaip nebūtume prasisukę, jeigu atokvėpio valandėlėmis mūsų geranoriškai nebūtų vaišinę Ąžuolyno Virtuvė bei Sweet Love. Kava ir skanėstai.
Tegul ši patirtis gyvena mūsų atmintyje kaip praeityje pylusių piliakalnius ir gyvenusių mūsų protėvių atgarsis!

„Natura 2000” tinklas jau trisdešimt metų saugo pažeidžiamiausiųjų namus

Šiemet, gegužės 21 dieną, sueina trisdešimt metų, kaip Europos Sąjungoje buvo įkurtas saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000”. Kadangi gamta neturi sienų, šios teritorijos vieningai saugo
pažeidžiamiausias paukščių, gyvūnų ir augalų rūšis bei jų natūralius namus – gamtines buveines – visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Šiuo metu „Natura 2000” tinklas apima beveik penktadalį bendrijos sausumos ir dešimtadalį jūrų ploto.

„Europa yra antras pagal gyventojų tankumą žemynas pasaulyje, todėl natūralu, kad gamtai tenka didelis spaudimas ir kyla sugyvenimo iššūkių. Tačiau nereikėtų supriešinti gamtos ir žmogaus, nes
nuo gamtos gerovės tiesiogiai priklauso mūsų išgyvenimas, o ir gamtai daugeliu atvejų reikia žmogaus, – teigia Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas. – „Natura 2000” tinklo saugomos gamtinės buveinės yra ne tik daugelio rūšių vieninteliai namai, bet atlieka ir kitas gyvybiškai svarbias ekosistemines paslaugas. Pavyzdžiui, pelkės reguliuoja mikroklimatą, sugeria iš atmosferos anglies dioksidą ir tarnauja kaip vandens rezervuarai, pagirdantys aplinką sausrų laikotarpiu. Natūralios žydinčios pievos ne tik puošia žemės ūkio kraštovaizdį, bet padeda išlikti vabzdžiams apdulkintojams, nuo kurių tiesiogiai priklauso didžioji dalis Europoje auginamų žemės ūkio kultūrų. Miškai, be abejo, švelnina klimato kaitą, yra nepamainoma erdvė rekreacijai, taip pat maisto produktų šaltinis. Žaliosios zonos mažina triukšmą bei padeda išgyventi dažnėjančias karščių bangas“, – vardija A. Klimavičius.

Išsaugomų ekosistemų teikiama nauda turi ir piniginę išraišką. Atliktos studijos rodo, kad Europos Sąjungoje saugomos teritorijos kasmet sukuria vertės už maždaug 200-300 mlrd. eurų. Lietuvoje šis skaičius kasmet siekia beveik 194 mln. eurų. „Gamtos teikiamą vertę galima palyginti su žmogaus sveikata. Apie sveikatą nemąstome ir jos nejaučiame, kol ji nesutrinka. Panašiai ir gamtinės buveinės, kol yra geros būklės, saugo mus nuo potvynių, karščio bangų, epidemijų ir kitų kataklizmų, teikia maisto produktų, rekreacijos ir verslo galimybes. Kai gamtos sveikata sutrinka, patiriame skaudžias pasekmes“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovas A. Klimavičius.

„Pastarojo meto geopolitiniai iššūkiai leido naujomis akimis pamatyti namų vertę. Užjaučiame tuos, kurie neteko namų, ir ėmėme dar labiau vertinti savuosius. „Natura 2000” tinklo tikslas yra užtikrinti, jog šalia mūsų namų būtų vietos ir kitų rūšių namams, o sugyvendami tarpusavyje patirtume abipusę naudą“, – teigia dr. Birutė Valatkienė, vadovaujanti projektui „Naturalit“, atsakingam už „Natura 2000” tinklo plėtrą Lietuvoje.

„Natura 2000” teritorijos steigiamos remiantis ES Buveinių ir Paukščių direktyvomis, kuriose išskirta apie 2000 saugomų rūšių ir 230 gamtinių buveinių tipų. Lietuvoje iš viso aptinkami 54 į Buveinių direktyvą įrašyti natūralių buveinių tipai ir 101 augalų ir gyvūnų rūšis. Taip pat mūsų
šalyje peri, žiemoja arba migruodamos užsuka 256 saugomų paukščių rūšys. Lietuvoje daugiau nei keturi penktadaliai „Natura 2000“ tinklo teritorijų sutampa su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis, tačiau tinklas vis dar yra nepakankamas tiek dėl pačių teritorijų trūkumo, tiek dėl neužtikrinamos tinkamos jų apsaugos. Gera žinia ta, kad jau keleri metai sparčiai vykdomi darbai netrukus leis „Natura 2000“ tinklą išplėsti ir suteikti daugiau saugumo garantų mus supančiai gamtai.