Išskirtinė vertė

Neries regioninis parkas – tai vienas iš 30-ies regioninių parkų Lietuvoje. Tačiau jis – ypatingas (mes, parko darbuotojai, esame įsitikinę, jog pats gražiausias! 🙂 ). Šiame 1992 m. įsteigtame parke saugomas paskutiniojo ledyno sustumtų aukštumų kraštovaizdis, kertamas Neries – antros pagal dydį Lietuvos upės. Verždamasi per aukštumas,čia Neris padaro pačias didžiausias ir gražiausias kilpas per visą savo 510 km ilgį. Nuo aukštų upės kalvų ir skardžių atsiveria tooookios tolumos! Tiesiog būni tu, Neris ir tave supantys miškai. Daugiau informacijos apie Neries upę rasite čia.

1
2
3
4
5
6

O dar čia rasite – Neries skardžius su nuo jų atsiveriančiomis miškingomis upės slėnio panoramomis, Dūkštų ir Karmazinų atodangas, Ausiutiškių ir Airėnų konglomeratus, mitologinius akmenis bei jų grupes. Sovietinės melioracijos nesugadintus mažuosius upės intakus – Dūkštą, Saidę, Bražuolę, Čekonę, Airupę. Jie kaip lapo gyslos išraižo Neries slėnį, sukurdami tapybišką kalvų ir nuokalnių peizažą.

2a
3a
4a
5a
6a
7a
8a
1a

Vertingiausias miškų masyvas parke (kuriame net 87% teritorijos užima miškai) yra Dūkštų ąžuolynas. Jis – didžiausias Lietuvoje. Drėgnose natūraliose pievose auga rečiausios Lietuvos orchidėjos – smulkiažiedės gegužraibės. Stepinėse pievose gyvena vienas rečiausių Lietuvos drugelių – gencijoninis melsvys. Per parką tekančios Neries atkarpoje ir jos intakuose vėl pradėjo neršti lašišos. O neįžengiamose Neries slėnio miškuose tebegyvena vieni paslaptingiausių Lietuvos žinduolių – didžiosios miegapelės.

1b
2b
3b
4b
5b
6b
7b
8b
9b
10b

Nuo seniausių laikų didžiųjų upių pakrantėse gyveno žmonės. Neries pakrantėse protėviai paliko mums savo ženklus – pilkapius, alkakalnius ir piliakalnius, mistiška baltiškąją pasaulėjauta dvelkiančius padavimus ir pasakojimus. Juos vis dar girdime vietinių gyventojų lūpose. Čia aptiksime akmenų, pavadintų gyvūnų vardais, čia rasime akmenimis paverstų žmonių. Neries pakrantės sėte nusėtos piliakalniais ir pilkapiais. O didžiausiame Vilniaus apylinkėse Karmazinų pilkapyne vienintelėje vietoje Lietuvoje galima pamatyti tris atkurtus pilkapius.

1c
2c
3c
4c
5c
6c
7c

Šios apylinkės – ir senų tradicijų kraštas. Čia jau 200 metų klesti tik šiam kraštui būdinga Vilniaus verbų pynimo tradicija. Šį unikalų liaudies amatą iš kartos į kartą perduoda čia gyvenančios verbų pynėjos. Su įvairiomis verbų formomis, jų raštais ir rišimo subtilybėmis galima susipažinti Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje. Skausmingą Vilniaus krašto istoriją primena demarkacinės linijos vieta ties Ausiutiškių vienkiemiu. Ją dabar žymi tik informacinis stendas, nedidukas demarkacinės gairės muliažas ir žmonių atmintis. O štai naujai susiformavusi tradicija – paskutinį balandžio savaitgalį jau nuo 2004 metų vykstanti Plukių žydėjimo šventė Dūkštų ąžuolyne. Būtinai apsilankykite!

1d
2d
3d
Kaziuki Wilno
Verbos.

Ką dar čia rasite Jūs, mielas lankytojau? Pirmiausia, Dūkštose įsikūrusį Lankytojų Centrą su maloniais gidais ir modernia ekspozicija. Užsukite ten. O tada – pirmyn į patį parką, kuriame Jums sukurtas tankus pažintinių maršrutų tinklas – čia rasite ir pėsčiųjų takų, ir dviračių trasų. Jie puikiai pritaikyti ekologinį-pažintinį turizmą ir aktyvų poilsį mėgstantiems žmonėms. Nuostabios gamtos apsuptyje Jūs rasite sutvarkytas ir nuolat prižiūrimas atokvėpio vietas ir poilsiavietes. Visi maršrutai išdėstyti taip, jog apimtų pačias gražiausias parko vietas ir vingiuotų šalia svarbiausių gamtos ir kultūros vertybių. Tad apsilankę čia, galėsite išties pajusti, ką reiškia nuostabios Lietuvos gamtos ir turtingo kultūros paveldo darni sintezė.

Gerų įspūdžių pažįstant šį savitą kraštą!